Paveldėtas sklypas iš pradžių dažnai atrodo kaip malonus turtas. Žemė juk turi vertę, tad, regis, tereikia įdėti skelbimą ir sulaukti pirkėjo. Realybė pasikeičia tada, kai sklypas yra už kelių dešimčių kilometrų nuo gyvenamosios vietos, jo niekas nenaudoja, reikia mokėti mokesčius, prižiūrėti teritoriją, o apie pačią žemę šeima žino tik tiek, kad „seneliai ten kažką augino“.
Prieš nustatant kainą verta išsiaiškinti, ką iš tikro paveldėjote. Sklypo paskirtis, naudojimo būdas, privažiavimas, nuomos sutartys ir net santykiai su kaimyninių sklypų savininkais gali pakeisti visą pardavimo eigą.
Skelbime parašyti „žemės sklypas“ neužtenka
Pirkėjui svarbu žinoti, ką su žeme bus galima daryti. Žemės ūkio paskirties sklypas nėra tas pats, kas namų valda, o miškų ūkio paskirties žemei galioja dar kita tvarka.
Dėl to pirmas praktiškas darbas turėtų būti Nekilnojamojo turto registro duomenų patikrinimas. Verta pasižiūrėti sklypo paskirtį, plotą, naudojimo būdą, nuosavybės dalis ir registruotus suvaržymus. Jeigu sklypas paveldėtas kelių žmonių, reikia žinoti, kam kokia dalis priklauso ir ar visi savininkai nori parduoti.
Čia jau atsiranda skirtumas tarp „turime žemės“ ir realiai pardavimui paruošto turto.
Žemės ūkio paskirtis keičia pardavimo eigą
Jeigu dokumentuose nurodyta žemės ūkio paskirtis, pardavimo nereikėtų organizuoti lyg paprasto gyvenamojo sklypo sandorio. Lietuvoje tokios žemės pardavime dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba, o tam tikri asmenys gali turėti pirmumo teisę ją įsigyti. Savininkas apie ketinimą parduoti praneša NŽT, kuri informuoja pirmumo teisę galinčius turėti asmenis.
Todėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimas gali užtrukti ilgiau nei pardavėjui iš pradžių atrodo. Jei pirmumo teise niekas nepasinaudoja, sklypą galima parduoti kitam pirkėjui, tačiau pardavimo kaina negali būti mažesnė ir sąlygos negali būti blogesnės už tas, kurios buvo nurodytos NŽT pateiktame pranešime.
Šią procedūrą geriau įvertinti dar prieš žadant pirkėjui konkrečią notaro datą.
Nuomininkas gali būti svarbesnis, nei manėte
Paveldėjus žemę kartais paaiškėja, kad ją jau daugelį metų dirba vietos ūkininkas. Šeimai tai gali atrodyti kaip žodinis senelio susitarimas, tačiau verta patikrinti, ar nėra registruotos nuomos sutarties.
Tam tikrais atvejais parduodamo sklypo naudotojas, kuris žemę žemės ūkio veiklai naudojo ne trumpiau kaip metus pagal registre įregistruotą sutartį ir atitinka įstatymo sąlygas, gali turėti pirmumo teisę ją pirkti. Pirmumo teisės eilėje gali atsirasti ir kiti įstatyme numatyti asmenys.
Todėl prieš reklamuojant sklypą nepažįstamiems pirkėjams verta suprasti, kas žeme naudojasi dabar.
Privažiavimas gali pakeisti kainą labiau nei keli arai
Du tokio paties ploto sklypai gali būti verti labai skirtingų sumų. Vienas turi gerą kelią, taisyklingą formą ir yra netoli gyvenvietės. Kitas popieriuje atrodo nemažas, tačiau iki jo reikia važiuoti per svetimą teritoriją arba privažiavimas nėra aiškiai sutvarkytas.
Pirkėjas tokius dalykus pastebi gana greitai. Jei prie sklypo nėra patogaus priėjimo, kyla klausimų dėl servitutų ir naudojimo galimybių.
Man šioje vietoje būtų daug naudingiau išsiaiškinti realią sklypo situaciją prieš nustatant kainą, nei vėliau kelis mėnesius stebėti skelbimą be skambučių ir vis mažinti sumą.
Paveldėta žemė neprivalo tapti šeimos projektu
Emocinis ryšys su paveldėtu turtu kartais apsunkina pardavimą. „Čia senelio žemė“ skamba visai kitaip nei „turime sklypą, kurio nenaudojame“. Dėl to šeima gali metų metus laikyti turtą, kuriam neturi jokio plano.
Jeigu niekas nesiruošia ūkininkauti, statyti ar kitaip naudoti sklypo, pardavimas gali būti visiškai racionalus pasirinkimas. Tik prieš dedant skelbimą verta susitvarkyti dokumentus, patikrinti paskirtį, nuosavybę, naudojimo sąlygas ir galimas pirmumo teises.
Paveldėtas sklypas tampa daug lengviau parduodamas tada, kai pardavėjas gali aiškiai pasakyti pirkėjui, ką parduoda. Ne miglotą „žemę prie kaimo“, o aiškiai apibrėžtą turtą su suprantama paskirtimi, dokumentais ir realia naudojimo istorija.