Atsidarote psichologų sąrašą ir po kelių minučių pasirinkti tampa dar sunkiau. Vienas specialistas daug dirba su nerimu, kitas mini santykių sunkumus, trečias – panikos atakas. Dar atsiranda terapijos metodų pavadinimai, kurių anksčiau neteko girdėti. Norėjote tiesiog užsiregistruoti pokalbiui, o dabar atrodo, kad prieš tai reikėtų išstudijuoti pusę psichologijos vadovėlio.
Tokio pasiruošimo nereikia. Daug naudingiau pradėti nuo savo savijautos ir klausimo, kas šiuo metu labiausiai trukdo gyventi. Amerikos psichologų asociacija renkantis terapeutą rekomenduoja pasidomėti jo patirtimi dirbant su žmogui aktualia problema, profesiniu pasirengimu ir tuo, ar bendravimas atrodo priimtinas.
Nerimas gali būti bendras žodis labai skirtingoms patirtims
Vienas žmogus nerimauja prieš darbo susitikimus, kitas vakarais valandų valandas kuria blogiausius scenarijus, trečias ima vengti vietų, kuriose anksčiau patyrė stiprią baimę. Todėl užrašo „dirbu su nerimu“ verta nelaikyti visu atsakymu.
Perskaitykite specialisto aprašymą ir pasižiūrėkite, kokias temas jis mini dažniau. „Ramumo“ komandoje, tarkime, Evelina Šidagytė savo darbo temose nurodo nerimą, paniką, panikos atakas, sveikatos nerimą, socialinį nerimą ir įvairias baimes. Anastasija Kaminskienė daug dėmesio skiria nerimo patirčiai, stresui, savivertei bei kitoms emocinėms problemoms. Tokios detalės leidžia rinktis pagal artimesnę patirtį, o ne pagal gražiausiai skambantį profesinį aprašymą.
Panikos atakoms verta ieškoti specialisto, kuris su jomis iš tiesų dirba
Panikos ataka gali būti labai intensyvi patirtis. NHS nurodo, kad panikos sutrikimo gydyme naudojamos psichologinės terapijos, o viena dažnai taikomų krypčių yra kognityvinė elgesio terapija.
Dėl šios priežasties registruojantis visiškai normalu paklausti, ar specialistas turi patirties dirbant su panikos atakomis. Nereikia spėlioti pagal jo biografijos toną.
Prieš rezervuojant laiką galima sau atsakyti į kelis klausimus:
- kas šiuo metu sukelia daugiausia sunkumų;
- ar pasitaiko panikos epizodų;
- ar dėl nerimo jau vengiate tam tikrų vietų ar veiklų;
- ar svarbūs santykių klausimai;
- ar norite konsultuotis gyvai, ar nuotoliu.
Šie atsakymai jau gerokai susiaurina pasirinkimą.
Santykių sunkumai nebūtinai reiškia porų terapiją
Žmogus gali ateiti vienas ir kalbėti apie santykius su partneriu, tėvais, vaikais, kolegomis ar apie vis pasikartojančias situacijas naujuose ryšiuose. NHS prie pokalbio terapijų mini tiek individualų darbą su santykių problemomis, tiek atskiras porų terapijos formas.
Jeigu problema skamba maždaug „visuose santykiuose nutinka tas pats“, nebūtina iš anksto nuspręsti, kokio metodo reikia. Daug vertingiau pasirinkti specialistą, kurio aprašyme matote darbą su tarpasmeniniais santykiais ar panašiomis temomis.
Štai Ieva Sabalienė savo profilyje nurodo darbą su nerimu, emocijų reguliacija, nemiga ir tarpasmeniniais santykiais, remiasi KET, DBT bei IFS metodais.
Metodo pavadinimas nėra vienintelis pasirinkimo kriterijus
KET, DBT, IFS, EMDR ar psichodinaminė terapija gali atrodyti kaip santrumpų egzaminas. Žmogui, kuris ieško pirmos konsultacijos, nebūtina iš anksto suprasti visų metodų skirtumų.
Svarbiau išsiaiškinti, ar specialistas dirba su jūsų patiriamu sunkumu ir kaip jis pats apibūdina konsultacijų procesą. Psichoterapijos rezultatams svarbus ir bendradarbiavimu paremtas santykis su terapeutu, susitarimas dėl darbo tikslų bei abipusis pasitikėjimas.
Todėl jei lyginate, kaip dirba Ramumo specialistai, verta skaityti jų atskirus profilius, o ne rinktis tik pagal terapijos krypties pavadinimą. Pats centras nurodo, kad komandos nariai konsultuoja skirtingais būdais, dalis dirba gyvai, dalis nuotoliu ar mišriai.
Geriausią atsakymą kartais duoda pats pirmasis pokalbis
Galite perskaityti dešimt biografijų ir vis tiek nebūti tikri. Tai normalu, nes dalies informacijos internete tiesiog nėra. Nežinosite, ar su žmogumi lengva kalbėti, kol nesusitiksite. APA pabrėžia, kad specialistas, puikiai tinkantis vienam klientui, gali netikti kitam, o po kelių susitikimų verta įvertinti, ar jaučiamas bendradarbiavimas ir geras darbinis ryšys.
Todėl pirmoji konsultacija gali būti vertinama ir kaip pažintis. Papasakojate, kas vyksta, paklausiate kaip specialistas dirba, pajaučiate pokalbio tempą. Jei po susitikimo jaučiate, kad galite kalbėti atvirai ir norėtumėte sugrįžti, tai jau nemažai pasako.
Psichologo pasirinkimas neturi prasidėti nuo tobulo metodo ar idealaus profilio. Geresnė pradžia yra daug paprastesnė: įvardyti savo sunkumą, surasti žmogų, kuris su juo turi patirties, ir leisti vienam realiam pokalbiui parodyti daugiau nei dešimt perskaitytų biografijų.