Kai su žmona nusprendėme savo naujame name diegti grindinį šildymą, atrodė viskas paprasta – tiesiame vamzdžius po grindimis ir viskas. Realybė pasirodė kur kas sudėtingesnė. Pirmas klausimas, kurį mums uždavė montuotojas, buvo ne apie vamzdžius, o apie šilumos paskirstymą.
Kodėl grindinis šildymas reikalauja tikslaus planavimo
Skirtingai nuo radiatorių, kurie šildo vieną konkrečią vietą, grindinis šildymas apima visą grindų plotą. Kiekvienas kambarys turi skirtingą plotą, skirtingą grindų dangą ir skirtingą šilumos poreikį. Vonios kambarys turi būti šiltesnis nei miegamasis, o svetainė su dideliais langais reikalauja daugiau energijos nei uždaras koridorius.
Jei visa ši sistema valdoma viena bendra linija, neišvengiamai atsiras kambarių, kuriuose bus per karšta, ir tokių, kuriuose bus per šalta. Būtent čia prasideda tikrasis planavimas.
Centrinis mazgas, nuo kurio viskas priklauso
Montuotojas mums paaiškino, kad svarbiausia grindinio šildymo dalis yra ne vamzdžiai, o šildymo kolektorius – centrinis paskirstymo mazgas, prie kurio jungiasi visi atskiri kontūrai. Kiekvienas kontūras aptarnauja vieną zoną ar kambarį.
Tinkamai parinktas šildymo kolektorius leidžia kiekvienam kontūrui nustatyti individualų srautą ir temperatūrą. Tai reiškia, kad vonios kambaryje galite palaikyti dvidešimt keturis laipsnius, o miegamajame – dvidešimt, ir sistema tai darys automatiškai.
Kolektoriaus dydis priklauso nuo kontūrų skaičiaus. Mažam namui gali pakakti keturių ar šešių kontūrų, didesniam gali prireikti dvylikos ar daugiau. Svarbu numatyti tai statybos etape, nes vėliau keisti sudėtinga.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kolektoriaus medžiagą. Žalvariniai modeliai yra patvaresni ir atsparesni korozijai nei pigesni plieniniai variantai. Nors pradinė investicija didesnė, ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka mažesnėmis priežiūros išlaidomis.
Dažniausios planavimo klaidos
Per savo statybos patirtį sužinojome apie keletą klaidų, kurias daro daugelis.
Pirmoji – per mažas kontūrų skaičius. Bandymas sutaupyti sujungiant kelis kambarius į vieną kontūrą veda prie netolygaus šildymo ir nuolatinio reguliavimo.
Antroji klaida – kolektoriaus vietos nenumatymas iš anksto. Jis turi būti prieinamas priežiūrai, bet kartu neužimti daug vietos. Dažnai montuojamas specialioje nišoje arba techninėje patalpoje.
Trečioji – per ilgi kontūrai. Kuo ilgesnis kontūras, tuo daugiau slėgio nuostolių ir tuo mažiau šilumos pasiekia tolimiausias taškas. Specialistai rekomenduoja, kad vienas kontūras neviršytų šimto metrų.
Mes šias klaidas sužinojome laiku ir teisingai suplanuota sistema veikia jau trečią žiemą be jokių problemų.
Ketvirtoji klaida – per pigūs komponentai. Kolektorius yra centrinis mazgas, per kurį teka visas šildymo vanduo. Jei jis pradės leisti ar koroduoti, nukentės visa sistema. Čia tikrai neverta taupyti keliasdešimties eurų.