Peršalimas – dažna problema, ypač šaltuoju metų laiku, kai temperatūrų svyravimai ir drėgmė tampa kasdienybe. Daugelis žmonių įsitikinę, kad apsirengus šilčiau galima išvengti ligų, tačiau kiek tame tiesos? Ar kūno temperatūros palaikymas iš tiesų turi įtakos imuninei sistemai? Šiame straipsnyje gilinsimės į mokslinių tyrimų duomenis, nagrinėsime, kaip įvairūs termo audiniai veikia organizmą ir aptarsime, ar termo rūbai gali tapti ne tik komforto, bet ir sveikatos sąjungininkais.
Kūno temperatūra ir imuninės sistemos ryšys
Mokslininkai jau seniai nustatė, kad kūno temperatūros stabilumas yra glaudžiai susijęs su imunine funkcija. Kai organizmas sušąla, kraujotaka tampa lėtesnė, o tai reiškia, kad imuninės sistemos ląstelės juda ne taip efektyviai. Mažėjant kraujo apytakai, sumažėja ir baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra atsakingi už infekcijų kontrolę, aktyvumas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie dažnai jaučia šaltį ir nėra tinkamai apsirengę, net 45% dažniau serga peršalimo ligomis nei tie, kurie išlaiko pastovią kūno temperatūrą. Be to, kūno vėsimas gali sukelti papildomą stresą organizmui, o tai dar labiau sumažina atsparumą virusams ir bakterijoms.
Kuo skirtingi termo audiniai veikia sveikatą?
Ne visi audiniai vienodai palaiko kūno temperatūrą. Termo drabužiai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų, o jų poveikis organizmui skiriasi.
- Merino vilna – natūrali, antibakterinė ir ypač efektyviai reguliuojanti kūno temperatūrą medžiaga. Ji išlaiko šilumą net sušlapusi, todėl puikiai tinka tiek kasdieniam nešiojimui, tiek sportuojant lauke.
- Sintetiniai audiniai (poliesteris, poliamidas) – lengvi, greitai džiūstantys, bet dažnai nesuteikia pakankamos šilumos izoliacijos, todėl geriausiai tinka vidutinio intensyvumo veiklai.
- Bambuko pluoštas – puikus pasirinkimas jautriai odai, nes yra minkštas, kvėpuojantis ir natūraliai antibakterinis. Tačiau jis ne visada pakankamai sulaiko šilumą ekstremaliomis oro sąlygomis.
- Vilnos ir sintetinių pluoštų mišinys – geriausias pasirinkimas, kai norima ir geros termoizoliacijos, ir efektyvaus drėgmės garinimo. Tokie audiniai puikiai tinka šaltesniems orams ir intensyviai veiklai.
Gydytojų nuomonė apie šilumos palaikymo svarbą
Kauno klinikų šeimos gydytoja Rūta Čepulienė teigia: „Žmonės dažnai neįvertina kūno temperatūros palaikymo svarbos. Jei kraujotaka susilpnėja, lėčiau juda ne tik imuninės ląstelės, bet ir organizmas tampa imlesnis bakterinėms infekcijoms. Ne be reikalo žiemą dažniausiai susergama po stipraus sušalimo.“
Pasak gydytojos, termo rūbų pasirinkimas yra svarbus ne tik siekiant išlaikyti komfortą, bet ir apsaugoti organizmą nuo papildomo streso. „Kai kūnas palaiko optimalią temperatūrą, sumažėja peršalimo rizika. Net ir nedidelis temperatūros nukrypimas nuo normos gali susilpninti apsaugines funkcijas“, – priduria ji.
Ar šiluma gali apsaugoti nuo virusų?
Nors vien termo drabužiai negali visiškai apsaugoti nuo peršalimo ligų, jie tikrai prisideda prie organizmo atsparumo palaikymo. Lietuvoje atliktas eksperimentinis tyrimas parodė, kad žmonės, kurie nuolat dėvi termo sluoksnį esant šaltesniam orui, rečiau patiria staigius temperatūros pokyčius, o tai mažina peršalimo tikimybę.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką vilkime, bet ir į bendrą kūno priežiūrą. Pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla – viskas kartu sukuria stipresnę imuninę sistemą.
Kaip pasirinkti termo drabužius, kurie padės išlikti sveikiems?
Renkantis tinkamą aprangą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus:
- Drėgmės pašalinimas – kūnas neturėtų būti per daug šiltas, nes tai gali sukelti prakaitavimą ir šaltį vėliau. Rinkitės audinius, kurie efektyviai pašalina drėgmę.
- Daugiasluoksniškumas – termo drabužiai turėtų būti naudojami kartu su kitais sluoksniais, kad būtų galima reguliuoti šilumą priklausomai nuo oro sąlygų.
- Tinkama apranga skirtingoms veikloms – jei esate aktyvus lauke, reikalingi lengvesni, bet efektyviai drėgmę išgarinantys audiniai. O jei daugiau laiko praleidžiate statiškai – verta rinktis storesnius sluoksnius.
Ar šiluma yra natūrali peršalimo prevencija?
Jei šaltis tiesiogiai nesukelia peršalimo, tai kodėl daugelis serga būtent žiemą? Galbūt peršalimo virusai nėra vienintelė priežastis, o mūsų kūno temperatūros svyravimai ir organizmo gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos yra pagrindiniai veiksniai? Ar tikrai tinkamai pasirinkta apranga gali tapti vienu iš sveikatos ramsčių?