Šiltnamių rinka Lietuvoje pastaraisiais metais išgyvena tikrą bumą. Sodininkystės entuziastai ir profesionalai vis dažniau investuoja į šias konstrukcijas, siekdami prailginti derliaus sezoną ir apsaugoti augalus nuo nenuspėjamų oro sąlygų. Tačiau rinkos ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją – pirkėjai, susigundę itin žemomis kainomis, neretai susiduria su pasekmėmis, kurios galiausiai kainuoja daug brangiau nei kokybiškas šiltnamis.
Silpnos konstrukcijos – didžiausia grėsmė investicijai
Remiantis Lietuvos vartotojų apsaugos tarnybos duomenimis, beveik 68% visų skundų dėl šiltnamių yra susiję su jų konstrukcijos patvarumu. Pigūs šiltnamiai dažniausiai gaminami iš plonesnio metalo, kuris negali atlaikyti Lietuvos klimato sąlygų – ypač žiemos metu.
„Matome, kad dauguma pigių modelių sugriūna po pirmojo didesnio sniego. Jų profiliai tiesiog per ploni – vietoj rekomenduojamo 1,5-2 mm storio, naudojamas vos 0,8-1 mm metalas,” – paaiškina Vytautas Paulauskas, sodo technikos ekspertas.
Pernai metais ypač daug tokių atvejų užfiksuota Žemaitijoje, kur stiprūs vėjai ir sunkus šlapias sniegas suniokojo dešimtis neseniai įsigytų pigių šiltnamių.
Polikarbonatas: kai skaidrus tampa drumstas
Kita dažna problema – nekokybiška polikarbonatinė danga, kuri sudaro pagrindinę šiltnamio struktūrą. Pigių šiltnamių gamintojai dažnai naudoja plonesnį (3-4 mm vietoj rekomenduojamo 6-8 mm) polikarbonatą be UV apsaugos.
„Toks polikarbonatas jau po pirmojo sezono pradeda gelsti, drumstėti, o po 2-3 metų tampa visiškai nebetinkamas naudoti – praleidžia mažiau šviesos, greičiau lūžta nuo sniego svorio,” – teigia Lietuvos sodininkų asociacijos atstovė.
Ji pabrėžia, kad laiku nepakeista prasta danga neigiamai veikia augalų vystymąsi ir derliaus kokybę, kas ypač aktualu tiems, kurie šiltnamius naudoja ne tik pomėgiui, bet ir komerciniais tikslais.
Tvirtinimo elementai – silpniausia grandis
Trečioji kritinė problema, pasak specialistų – nepatikimi tvirtinimo elementai. Pigūs modeliai dažnai komplektuojami su paprastais, neatspariais korozijai varžtais ir jungiamosiomis detalėmis.
„Teko matyti atvejų, kai vos po vieno sezono šiltnamio jungtys pradeda irti, o varžtai rūdija,” – dalinasi patirtimi Algimantas Juozaitis, 15 metų šiltnamių montavimu užsiimantis specialistas. „Tokiu atveju šiltnamis tampa nestabilus, gali kelti pavojų aplink esantiems daiktams ar net žmonėms.”
Kaip atpažinti nekokybišką produktą?
Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kurie gali išduoti nekokybišką šiltnamį:
- Įtartinai žema kaina, lyginant su rinkos vidurkiu
- Nenurodomas metalinio karkaso sienelių storis arba jis mažesnis nei 1,5 mm
- Polikarbonato storis mažesnis nei 6 mm
- Nėra aiškios garantijos arba ji trumpesnė nei 5 metai
- Nėra techninio paso su konstrukcijos specifikacijomis
- Minimalūs ar visai nepateikiami tvirtinimo elementų aprašymai
„Renkantis šiltnamį, svarbiausia suprasti, kad tai ilgalaikė investicija. Sutaupyti 100-200 eurų perkant, bet paskui kasmet mokėti už remontą ar net pirkti naują po poros metų – tai nėra taupymas,” – reziumuoja V. Paulauskas.
Statistika rodo, kad vidutinis kokybiškas šiltnamis tarnauja 15-20 metų, tuo tarpu pigūs analogai retai kada ištempia daugiau nei 2-3 sezonus Lietuvos klimato sąlygomis.