Dauguma turistų, nuvykusių į šiaurės Afriką, dažnai apsiriboja patogiomis all inclusive viešbučių kompleksų erdvėmis – smėlėtais paplūdimiais, baseinais ir restoranais. Tačiau tikrasis Tunisas kelionės metu atsiskleidžia tik tiems, kurie išdrįsta žengti už saugios kurortų zonos ribų ir panirti į autentišką šalies gyvenimą, kultūrą bei istoriją.
Medinos labirintai – gyva istorija
Žengiant pro senovinius vartus į bet kurį iš Tuniso medinų (senamiestį), jus pasitinka visai kitas pasaulis – siauros, vingiuotos gatvelės, kuriose sunku orientuotis, bet lengva pasiklysti tarp šimtmečių senumo architektūros, amatininkų dirbtuvių ir turgaviečių.
Tuniso medina, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra didžiausia šalyje ir viena įspūdingiausių visame arabų pasaulyje. Erdžioje Ez-Zitouna mečetėje, pastatytoje dar VIII amžiuje, iki šiol vyksta pamaldos, o jos kiemas tapo puikia vieta atokvėpiui nuo šurmulio.
„Turbūt retas turistas žino, kad Tuniso medinos buvo kuriamos kaip tikri gynybiniai labirintai. Priešams, neišmanantiems jų struktūros, būdavo beveik neįmanoma čia orientuotis, o vietiniai gyventojai galėdavo lengvai pasislėpti,” – taip intriguojančiai pasakoja Kelionių panorama atstovai sako savo klientams, pristatydami šalies istoriją.
Berberų kaimai – akmens ir molio stebuklai
Pietinėje Tuniso dalyje, toliau nuo populiarių kurortų, galima rasti įspūdingus berberų kaimus, įsikūrusius kalnų šlaituose ir dykumose. Matmata garsėja savo požeminiais būstais, kurie tapo pasauliniu fenomenu po to, kai vienas jų buvo panaudotas „Žvaigždžių karų” filmavimui kaip Luke’o Skywalkerio namai.
Chenini ir Douiret kaimai – tai akmens ir molio nameliai, įsikūrę aukštai kalnuose, su siauromis gatvelėmis, kurios atrodo tarsi nepasikeitusius per paskutinius kelis šimtmečius. Vietiniai gyventojai iki šiol užsiima amatais, augina alyvmedžius ir gamina tradicinį aliejų senoviniais metodais.
Šie kaimai – ne tik architektūros stebuklai, bet ir berberų kultūros židiniai, kuriuose galima pažinti tikrąsias šalies šaknis, siekiančias laikotarpį dar prieš arabų atėjimą.
Rinkos – souk kultūra ir derybų menas
Tunise apsipirkimas – tai ne tik prekių įsigijimas, bet ir socialinis ritualas. Tradiciniai turgūs, vadinami „souk”, siūlo viską nuo rankų darbo kilimų, keramikos, prieskonių iki sidabro papuošalų, odos dirbinių ir tradicinių drabužių.
Derybos čia – privalomas ir mėgstamas užsiėmimas. Neskubėkite sutikti su pirma pardavėjo pasiūlyta kaina – paprastai ji būna 2-3 kartus didesnė nei ta, už kurią galiausiai nupirksite prekę. Pradėkite siūlyti nuo maždaug 30-40% pradinės kainos ir pamažu kilkite.
Tačiau derybos turi vykti pagarbiai ir žaismingai – tai ne konfrontacija, o abipusiai malonus socialinis žaidimas. Atsisakymas nuo arbatos puodelio gali būti palaikytas nemandagumu, tad skirkite pakankamai laiko šiam procesui.
Gastronomija – gerokai daugiau nei turistiniai restoranai
Tikrieji Tuniso skoniai atsiskleidžia ne turistams skirtuose viešbučių restoranuose, o vietiniuose užeigose, šeimyniniuose restoranuose ir gatvės maisto prekyvietėse.
Būtinai paragaukite:
- Brik – traškus tešlos paplotėlis, įdarytas kiaušiniu, tunu ir kaparėliais
- Lablabi – avinžirnių sriuba, patiekiama su duona, kiaušiniu ir prieskoniais
- Tajine – tunisietiškas apkepas, kuris skiriasi nuo maroko versijos
- Mloukhiya – tamsiai žalia sriuba, pagaminta iš džiovintų džuto lapų
- Mechouia – kepintų daržovių salotos su tunisu ir kietai virtais kiaušiniais
Nepamirškite ir tradicinės mėtų arbatos, kuri geriama visą dieną, bei datulių, kurių Tunise yra dešimtys rūšių.
Romėnų palikimas – auksinė istorijos dalis
Tunisas garsėja kaip viena geriausiai išlaikiusių romėnų architektūros vietų pasaulyje. Kartaginos griuvėsiai, Dougga ir El Jem – miestai, kuriuose romėnų statiniai stovi beveik nepakitę nuo pirmųjų amžių.
El Jem amfiteatras yra trečias pagal dydį pasaulyje (po Romos Koliziejaus ir Kapujos amfiteatro) ir gali talpinti 35 000 žiūrovų. Stebėtina, kad šis kolosalus statinys stovi nedideliame kaime, kuris romėnų laikais buvo klestintis provincijos centras.
Dougga – geriausiai išlikęs romėnų miestas Šiaurės Afrikoje, įtrauktas į UNESCO sąrašą, kuriame galima pamatyti kapitolijų, teatrą, maudykles ir gyvenamųjų namų kvartalus, sujungtus grįstomis gatvėmis.
Dykumos magija – Sacharos pakraštys
Pietinė Tuniso dalis – tai Sacharos dykumos pradžia. Čia galima išvysti smėlio kopas, oazes ir paslaptingus miražus. Tozeur ir Douz miestai – puikūs taškai išvykoms į dykumą.
Išvyka kupranugariu saulėlydžio metu, nakvynė berberų palapinėje po žvaigždėtu dykumos dangumi ar safaris visureigiais per smėlio kopas – nepamirštami potyriai, kurie atskleidžia visai kitokį Tunisą nei pajūrio kurortai.
Chott el Jerid – milžiniškų druskos ežerų sistema, kuri sausros metu virsta surrealistine baltos druskos lyguma, o lietingu sezonu – negiliomis rožinėmis lagūnomis. Šią vietą supa daugybė legendų apie dingusius karavanus ir miražus.
Vietinių gyvenimas – svetingumas kaip gyvenimo būdas
Tunisiečiai garsėja savo svetingumu. Nenuostabu, kad užklydus į bet kurį kaimą ar miestelį, jus gali pakviesti puodeliui arbatos ar net pietums vietiniai gyventojai, norintys pabendrauti su užsieniečiais ir parodyti savo kultūrą.
Svarbu gerbti vietines tradicijas – apranga turėtų būti kukli, ypač lankantis mečetėse ar kaimo vietovėse. Moterys turėtų pridengti pečius ir kelius, o vykstant į religinius objektus – ir plaukus.
Fotografuojant žmones, visada paprašykite leidimo – dauguma mielai sutiks, tačiau kai kurie vyresnio amžiaus žmonės gali jautriai reaguoti į fotografavimą dėl religinių įsitikinimų.
Kada ir kaip išdrįsti pažinti tikrąjį Tunisą?
Geriausias laikas kelionėms į Tunisą – pavasaris (balandis-gegužė) ir ruduo (rugsėjis-spalis), kai temperatūra maloniai šilta, bet ne karšta. Vasaros mėnesiais temperatūra gali pakilti iki 40°C ir aukščiau, ypač pietinėje dalyje.
Savarankiškoms išvykoms už kurortų ribų galima samdyti vietinį gidą (tai rekomenduojama ypač dykumos regionuose) arba naudotis viešuoju transportu, kuris Tunise gana gerai išvystytas. Tarp didesnių miestų kursuoja patogūs traukiniai, o į atokesnes vietoves – „louage” (kolektyviniai taksi).
Pasinėrimas į tikrąjį Tunisą reikalauja drąsos išeiti iš komforto zonos, tačiau apdovanoja autentiškais potyriais, kurių nepamiršite visą gyvenimą ir kurie atskleis daug daugiau nei tipiška „paplūdimio atostogų” patirtis.