Daugelis žmonių apgamus laiko įprasta odos dalimi ir apie juos susimąsto tik tada, kai pastebi pokyčius. Vieni atkreipia dėmesį, kad apgamas padidėja, pakeičia spalvą ar formą, kiti jaučia nuolatinį dirginimą skutantis, rengiantis ar dėvint papuošalus. Kartais apgamas kelia estetinį diskomfortą, o kartais tai gali būti sveikatos klausimas, kurio nereikėtų ignoruoti.
Dėl apgamų ir kitų odos darinių verta kreiptis į dermatovenerologą, ypač jei darinys keičiasi, niežti, kraujuoja, tampa skausmingas, šlapiuoja arba atrodo kitaip nei kiti odos dariniai. Specialistas gali apžiūrėti odą, įvertinti darinį dermatoskopu ir nuspręsti, ar jį reikia stebėti, šalinti ar papildomai ištirti.
Klinikoje Vilniuje atliekamas apgamų šalinimas gali būti pasirenkamas dėl medicininių arba estetinių priežasčių, tačiau svarbiausia pirmiausia tinkamai įvertinti patį darinį. Kai kuriais atvejais procedūra būna greita ir nesudėtinga, tačiau šalinimo metodas priklauso nuo apgamo tipo, vietos, dydžio ir gydytojo įvertintos rizikos.
Kada apgamas tampa priežastimi sunerimti?
Ne kiekvienas apgamas yra pavojingas, tačiau tam tikri pokyčiai turėtų paskatinti užsiregistruoti dermatovenerologo konsultacijai. Didesnio dėmesio reikia tada, kai apgamas pradeda keisti spalvą, formą ar dydį, tampa asimetriškas, jo kraštai pasidaro nelygūs, atsiranda kelių spalvų plotų arba darinys ima atrodyti kitaip nei kiti kūno apgamai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei apgamas pradeda kraujuoti, šlapiuoti, pasidengia šašeliu, niežti, tampa jautrus ar skausmingas. Tokie simptomai nebūtinai reiškia piktybinį procesą, tačiau juos turėtų įvertinti specialistas. Kuo anksčiau darinys apžiūrimas dermatoskopu, tuo aiškiau galima nuspręsti, ar jį pakanka stebėti, ar reikalingas šalinimas bei papildomas ištyrimas.
Kartais apgamai tiesiog trukdo. Jie nuolat liečiami drabužių, grandinėlių, liemenėlės petnešėlių ar dirginami skutimosi metu. Tokiose vietose esantys dariniai gali parausti, skaudėti, kliūti ar būti nuolat pažeidžiami, todėl žmogus gali nuspręsti juos pašalinti dėl komforto. Vis dėlto net ir estetiniais ar patogumo sumetimais šalinamas apgamas pirmiausia turėtų būti įvertintas gydytojo.
Kodėl nereikėtų bandyti šalinti apgamų savarankiškai?
Internete ir socialiniuose tinkluose vis dar galima rasti įvairių „patarimų“, kaip apgamus ar kitus odos darinius naikinti namuose. Dažnai siūlomi tepalai, rūgštys, siūlai, mechaninis nukirpimas ar kiti metodai, tačiau tokie eksperimentai gali baigtis infekcija, kraujavimu, nudegimu, randais ar net pavojingais odos pakitimais.
Apgamą pirmiausia turėtų įvertinti gydytojas dermatovenerologas. Specialistas gali apžiūrėti darinį dermatoskopu, įvertinti, ar jis atrodo gerybinis, ar turi įtartinų požymių, ir nuspręsti, ar reikalingas stebėjimas, šalinimas ar papildomas ištyrimas. Jei darinys kelia įtarimų, svarbu pasirinkti tokį šalinimo būdą, kuris leistų tinkamai ištirti audinį.
Dėl šios priežasties profesionalus apgamų šalinimas Vilniuje turėtų prasidėti ne nuo pačios procedūros, o nuo konsultacijos ir odos darinio įvertinimo. Taip sumažinama komplikacijų rizika ir išvengiama situacijų, kai žmogus pašalina tik matomą darinio dalį, bet negauna aiškaus atsakymo, ar pokytis buvo saugus.
Kaip vyksta apgamų šalinimas?
Šiuolaikinės odos darinių šalinimo procedūros dažnai trunka trumpiau, nei žmonės galvoja, tačiau jų eiga priklauso nuo paties darinio, jo vietos, dydžio ir gydytojo įvertintos rizikos.
Pirmiausia apgamas ar kitas odos darinys apžiūrimas specialisto. Dažnai atliekama dermatoskopija – neinvazinis tyrimas, leidžiantis detaliau įvertinti darinio struktūrą. Tik po apžiūros gydytojas gali nuspręsti, ar darinį pakanka stebėti, ar jį galima šalinti lazeriu, ar saugiau rinktis chirurginį pašalinimą ir histologinį ištyrimą.
Lazeriu dažniausiai šalinami tik gydytojo įvertinti gerybiniai odos dariniai, pavyzdžiui, kai kurios keratozės, papilomos ar kiti nepavojingi paviršiniai pakitimai. Lazeris leidžia tiksliai veikti pasirinktą odos plotą ir sumažinti aplinkinių audinių pažeidimo riziką, tačiau šis metodas tinka ne visais atvejais.
Jei apgamas turi įtartinų požymių, keičia formą, spalvą, dydį, kraujuoja, šlapiuoja ar atrodo kitaip nei kiti apgamai, dažniausiai pasirenkamas chirurginis šalinimas. Tokiu atveju darinys pašalinamas taip, kad audinį būtų galima nusiųsti histologiniam tyrimui. Tai svarbu norint tiksliai įvertinti, ar pakitimas buvo gerybinis, ikivėžinis ar piktybinis.
Procedūra dažniausiai atliekama vietiškai nuskausminus odą, todėl didelio skausmo pacientai paprastai nejaučia. Po šalinimo lieka žaizdelė, kurios gijimo laikas priklauso nuo pasirinkto metodo, darinio dydžio, vietos ir individualių odos savybių. Daugeliu atvejų pakanka vienos procedūros, tačiau kartais gali prireikti kontrolinės apžiūros arba papildomo gydytojo įvertinimo.
Ar po šalinimo lieka randų?
Po bet kokios odos procedūros gali likti mažesnis ar didesnis randelis. Jo matomumas priklauso nuo darinio dydžio, gylio, vietos, pasirinkto šalinimo metodo, individualių odos savybių ir gijimo eigos.
Kai kuriais atvejais randas būna beveik nepastebimas, tačiau visiškai garantuoti, kad žymės neliks, negalima. Jei darinys yra didesnis, gilesnis, nuolat tempiamoje kūno vietoje arba žmogus turi polinkį į ryškesnį randėjimą, po procedūros randas gali būti labiau matomas.
Po procedūros labai svarbu laikytis gydytojo pateiktų priežiūros rekomendacijų. Oda turi tinkamai gyti, todėl kurį laiką reikėtų vengti saulės, soliariumo, mechaninio dirginimo, žaizdelės krapštymo ir nepatvirtintų priemonių naudojimo. Tinkama priežiūra padeda sumažinti infekcijos, pigmentacijos pokyčių ir ryškesnio randėjimo riziką.