Kiekvieną vasarą kartojasi tas pats scenarijus. Iki birželio vidurio apie vėsinimą negalvoja beveik niekas. Paskui ateina savaitė, kai naktį miegamajame nenukrenta žemiau dvidešimt aštuonių — ir per kelias dienas montuotojų grafikai užsipildo iki rugpjūčio.
Sprendimai, priimti tokioje būsenoje, būna skubūs. O oro kondicionavimo sistema — tai daiktas, kuris ant sienos kabės dešimt ar penkiolika metų.
Vilniaus ŠVOK komanda „Vėdinimas24″, dirbanti su daugelio gamintojų įranga ir dėl to nepririšta prie vieno prekės ženklo, tas pačias klaidas mato kasmet. Jos kartojasi taip tiksliai, kad jas galima surašyti iš anksto.
Pirma: pirkti tada, kai jau karšta
Karščio banga Lietuvoje trunka savaitę ar dvi. Būtent tuo metu susidaro eilės, dingsta populiariausi modeliai iš sandėlių, o kainos elgiasi taip, kaip elgiasi visos kainos didžiausios paklausos metu.
Rezultatas — žmogus perka ne tai, ko norėjo, o tai, kas yra. Ir laukia trejetą savaičių, per kurias karštis dažniausiai jau būna praėjęs.
Protingiausias laikas šiam sprendimui yra balandis arba rugsėjis. Nuobodu, bet veikia.
Antra: skaičiuoti galią pagal kvadratus
Populiariausia taisyklė skamba paprastai: vienas kilovatas dešimčiai kvadratų. Kaip atspirties taškas ji tinka, kaip sprendimas — ne.
Realiai galią lemia visai kiti dalykai. Į kurią pusę atsuktas langas ir koks jo plotas. Ar virš patalpos yra šildomas aukštas, ar tiesiai stogas. Kiek žmonių kambaryje būna vakare. Ar name veikia mechaninis vėdinimas.
Per silpnas įrenginys dirba be perstojo ir niekada neatvėsina. Per galingas — įsijungia, greitai pasiekia temperatūrą, išsijungia ir taip visą dieną. Antrasis variantas nemaloniausias: drėgmė iš oro nespėja pasišalinti, todėl kambaryje būna vėsu ir kartu drėgna.
Trečia: kabinti vidinį bloką ten, kur lieka vietos
Ši klaida kainuoja daugiausia nervų, nes ją pastebi ne iš karto.
Blokas virš lovos reiškia srautą tiesiai į miegantį žmogų. Blokas priešais darbo stalą reiškia tą patį per dieną. Blokas siauroje nišoje reiškia, kad oras neturi kur išsiskirstyti ir įrenginys matuoja savo paties išpūstą temperatūrą.
„Klientai dažnai prašo pakabinti ten, kur nesimatytų. Suprantama, bet vieta parenkama pagal oro srautą, ne pagal interjerą. Praktiškai visada randame kompromisą — tik apie tai reikia kalbėtis prieš, o ne po”, — sako oro kondicionierius montuojantis specialistas.
Ketvirta: pamiršti kondensatą
Vėsindamas orą kondicionierius surenka drėgmę. Ta drėgmė turi kur nors nutekėti — ir šis nedidelis vamzdelis sukelia daugiau problemų nei visa likusi sistema kartu sudėjus.
Neteisingas nuolydis, per ilga trasa, netinkamai išvestas galas — ir po metų atsiranda dėmė ant sienos arba lašėjimas kaimynui ant palangės. Būtent todėl kondicionierių įrengimas daugiabutyje visada prasideda ne nuo įrenginio, o nuo klausimo, kur eis kondensatas ir kur bus kabinamas išorinis blokas.
Penkta: galvoti, kad tai tik vasarai
Bene brangiausia klaida iš visų.
Šiuolaikinis sieninis kondicionierius yra oras-oras šilumos siurblys. Vasarą jis vėsina, o rudenį ir pavasarį šildo — ir daro tai efektyviau nei bet kuris elektrinis šildytuvas, nes ne gamina šilumą, o perkelia ją iš lauko.
Praktiškai tai reiškia, kad rugsėjo ir gegužės mėnesiais, kai centrinis šildymas dar arba jau neveikia, o namuose vėsu, tas pats įrenginys išsprendžia problemą už dalį kainos. Daug žmonių apie šią funkciją sužino praėjus metams po montavimo.
Ir viena klaida, kuri padaroma jau po montavimo
Sąrašas nesibaigia ties įrengimu. Yra šeštas dalykas, kurį daro beveik visi.
Įrenginys sumontuojamas, įjungiamas — ir daugiau prie jo niekas nebeprisiliečia. O vidiniame bloke yra filtras, kurį reikia išplauti kas kelias savaites intensyvaus naudojimo metu. Užsikimšęs filtras mažina srautą, verčia įrenginį dirbti sunkiau ir kelia elektros sąnaudas.
Antra dalis — kvapas. Jei įjungus kondicionierių po žiemos pasklinda drėgnas kvapas, tai reiškia, kad garintuve liko drėgmės ir joje kažkas augo. Tai nėra normalu ir savaime nepraeis.
Trečia — išorinis blokas. Nupjauta žolė, pūkai, lapai ant kondensatoriaus mažina našumą būtent tada, kai jo labiausiai reikia. Penkios minutės su vandens srove pavasarį pakeičia daugiau, nei atrodo.
Ką daryti vietoj to
Nereikia nieko sudėtingo. Reikia trijų dalykų.
Nusifotografuokite kambarį ir langą. Pasižymėkite plotą, aukštį ir tai, kada patalpoje būna karščiausia. Ir paskambinkite tada, kai lauke dar normalu — nes pokalbis, kuris rugpjūtį trunka dvi minutes ir baigiasi „laisvų laikų nėra”, balandį trunka ketvirtį valandos ir baigiasi normaliu sprendimu.
Kitą karštą savaitę taip lygiai tiek pat tikra, kaip ir šią. Skiriasi tik tai, ar būsite jai pasiruošę.