Atmintį galima lavinti daug įdomiau nei prašant vaiką ką nors išmokti mintinai. Žaidimo metu ji veikia beveik nepastebimai: reikia prisiminti, kur gulėjo kortelė, kokia buvo detalių eilė, kuris objektas dingo ar kokias taisykles prieš kelias minutes sugalvojo pats vaikas.
Todėl ieškant žaislų atminčiai lavinti verta rinktis tokius, kuriuose informaciją reikia ne tik pamatyti, bet po trumpo laiko ir panaudoti.
Žaidimas Nr. 1 – kas dingo?
Ant stalo padedamos keturios ar penkios vaikui pažįstamos figūrėlės. Vaikas jas trumpai apžiūri, tada užsimerkia, o suaugusysis vieną paslepia. Užduotis – prisiminti, ko trūksta.
Kai žaidimas tampa per lengvas, galima ne paslėpti figūrėlę, o sukeisti dvi vietomis. Dar vėliau galima padidinti objektų skaičių. Šiam žaidimui nereikia specialaus rinkinio – tinka gyvūnų figūrėlės, mašinėlės ar net kaladėlės.
Žaidimas Nr. 2 – porų paieška
Klasikinės atminties kortelės išlieka populiarios ne be priežasties. Kiekvieną kartą atverčiant kortelę reikia prisiminti, ar toks pats paveikslėlis jau buvo matytas ir kur jis buvo.
Mažesniam vaikui galima pradėti vos nuo trijų ar keturių porų. Jeigu jų iš karto bus keliolika, žaidimas taps labiau spėliojimu nei prasminga atminties treniruote.
Žaidimas Nr. 3 – pakartok seką
Ant stalo galima padėti raudoną, geltoną ir mėlyną detalę, leisti vaikui kelias sekundes į jas pažiūrėti, o tada seką uždengti. Užduotis – iš kitų detalių sudėti tokią pačią.
Vėliau seką galima ilginti arba įtraukti ne tik spalvas, bet ir formas. Tam tinka praktiškai bet kokios pakankamai aiškiai besiskiriančios detalės. Todėl žvalgantis Eduko.lt nebūtina ieškoti vien produkto, kurio pavadinime tiesiogiai parašyta „atminties žaidimas“.
Žaidimas Nr. 4 – pastatyk taip pat
Suaugusysis iš kelių kaladėlių pastato labai paprastą konstrukciją ir leidžia vaikui ją trumpai apžiūrėti. Tada modelis uždengiamas, o vaikas bando jį atkartoti. Tai jau šiek tiek sudėtingesnė užduotis, nes reikia prisiminti ne tik pačias detales, bet ir jų padėtį erdvėje.
Atminties žaidimuose svarbu laiku keisti sudėtingumą. Jeigu vaikas visada atsako be jokios pastangos, veikla jau mažai ką treniruoja. Tačiau jeigu beveik nė karto nepavyksta, atsiranda nusivylimas.
Geras orientyras – užduotis, kuri kartais pavyksta iš karto, o kartais priverčia stabtelėti ir pagalvoti.
Be to, nereikia kiekvienos atminties veiklos vadinti mokymusi. Vaikai ją treniruoja ir žaisdami vaidmenų žaidimus, prisimindami savo sugalvotą istoriją ar statydami pagal anksčiau matytą pavyzdį. Kai reikia išlaikyti informaciją galvoje ir ja vadovautis po kelių akimirkų, atmintis jau dirba.