Net kruopščiai apžiūrėjus būstą prieš remontą ne visos jo problemos yra matomos. Tik nuėmus grindis, atidengus seną sienų apdailą ar pradėjus ardyti vonios kambarį gali paaiškėti, kad vamzdžiai susidėvėję, konstrukcijos paveiktos drėgmės arba elektros instaliacijos būklė daug prastesnė nei manyta.
Tokia situacija ypač nemaloni tada, kai darbai jau pradėti, rangovams sumokėti avansai, o pradinis remonto biudžetas beveik išnaudotas. Dalies problemų atidėti neįmanoma, nes uždengus defektą nauja apdaila vėliau tektų viską ardyti dar kartą. Todėl gali atsirasti poreikis ieškoti papildomų pinigų.
Pirmiausia reikia perskaičiuoti, o ne iš karto skolintis
Aptikus paslėptą defektą verta paprašyti rangovo arba konkrečios srities specialisto įvertinti jo mastą. Papildoma 4 000 eurų sąmata dar nereiškia, kad visus šiuos pinigus būtina išleisti dabar. Dalis darbų gali būti tiesiog naudingi, tačiau nesusiję su pačiu defektu.
Praktiška papildomus darbus suskirstyti į tris grupes:
- būtini dabar, nes jų neatlikus remontas negali būti saugiai tęsiamas;
- rekomenduojami, nes juos patogu atlikti kol konstrukcijos atidengtos;
- galintys palaukti, nes jie nėra susiję su gedimu ar žalos rizika.
Tarkime, ardant vonios kambarį paaiškėja, kad reikia keisti dalį vamzdyno ir iš naujo įrengti hidroizoliaciją. Šie darbai gali būti būtini. Tačiau sprendimas tuo pačiu perkelti santechnikos taškus ar įrengti brangesnį dušą jau yra atskiras pasirinkimas, todėl jo nereikėtų automatiškai priskirti nenumatytoms išlaidoms.
Jeigu perskaičiavus biudžetą vis tiek trūksta pinigų, papildomai skolintis gali būti įmanoma. Tačiau kreditorius gali iš naujo vertinti pajamas, turimus įsipareigojimus ir bendrą finansinę situaciją. Ankstesnis finansavimo patvirtinimas savaime negarantuoja, kad bus suteikta dar viena suma.
Svarstant papildomą paskola būsto remontui, reikėtų vertinti jau nebe vien naujos paskolos kainą. Svarbu suskaičiuoti visas turimas mėnesines įmokas kartu ir įsitikinti, kad po jų lieka pakankamai pinigų įprastoms išlaidoms. Nedidelė papildoma paskola atskirai gali neatrodyti reikšminga, tačiau kartu su būsto kreditu, automobilio lizingu ar kitais įsipareigojimais situacija pasikeičia.
Rezervas pigesnis už sustojusį remontą
Didelę dalį tokių problemų galima sušvelninti dar prieš pradedant darbus. Senesniame būste rizikinga suplanuoti visą turimą biudžetą iki paskutinio euro, nes ardymo metu netikėtumų tikimybė yra didesnė. Geriau dalį pinigų iš anksto laikyti nenumatytų darbų rezervu ir jo nenaudoti dekorui ar nebūtiniems pirkiniams.
Rezervo dydis priklauso nuo būsto amžiaus, planuojamų darbų ir to, kiek konstrukcijų bus atidengiama. Kosmetiniam dažymui tokia atsarga gali būti mažesnė, o kapitališkai remontuojant kelis dešimtmečius neatnaujintą namą reikėtų vertinti atsargiau.
Papildomai pasiskolinti remonto metu galima, tačiau pirmas žingsnis turėtų būti ne nauja paraiška finansavimui. Daug svarbiau išsiaiškinti tikrąją problemos kainą, atsisakyti nebūtinų darbų ir įvertinti, kiek pinigų iš tiesų trūksta. Taip papildomas finansavimas lieka sprendimu realiam defektui, o ne būdu vis labiau plėsti jau pradėtą remontą.