Yra toks keistas jausmas, kai užsakymas jau patvirtintas, o tu sėdi namie ir lauki skambučio. Atrodo, viskas paprasta: atvažiuos, paims, išvažiuos. Bet gyvenime dažnai būna kitaip. Kurjeris atvyksta tada, kai tu kaip tik nulėkei į parduotuvę. Arba telefonas tyli, nes numeris suvestas su klaida. Arba siunta dar guli ant stalo be lipduko, o laikas bėga. Ir tada „greitas reikalas“ virsta nervais.
Kai siuntų kurjeris atvažiuoja, jis dažnai turi griežtą maršrutą ir ribotą laiką. Tavo pasiruošimas čia tampa labai realiu privalumu. Pasiruoši ir viskas vyksta sklandžiai. Nepasiruoši ir prasideda mažos, bet erzinančios grandininės klaidos.
1. Susitark su savimi: kur bus siunta, kai skambins
Skamba juokingai, bet didžiausia bėda būna paprasčiausia: siunta „dar ne iki galo“. Dėžė neužklijuota, dokumentai šalia, adresas galvoje, o ne ant pakuotės. Kurjeris stovi laiptinėje, o tu dar ieškai lipnios juostos.
Geriausia taisyklė: likus bent pusvalandžiui iki numatyto paėmimo, siunta turi būti pilnai paruošta ir padėta vienoje vietoje. Ne „ant sofos“, ne „virtuvėj kažkur“, o ten, kur lengva paimti. Kai viskas vienoje vietoje, tu pats ramiau kvėpuoji.
2. Pakuotė turi išlaikyti skubėjimą, o ne tik gražiai atrodyti
Kurjeris paprastai neturi laiko laukti, kol tu pervyniosi dar vieną juostos sluoksnį. Todėl pakuotę susitvarkyk iš anksto. Jei siunčiamas daiktas trapus, geriau skirti kelias minutes daugiau, negu vėliau aiškintis, kodėl kampas įlenktas.
Aš pats darau vieną mažą testą: lengvai pakeliu dėžę ir pajaučiu, ar viduje kas nors juda. Jei juda, vadinasi, dar yra rizika. Kai dėžė tyli, galva irgi tyli.
3. Adresas ir kontaktai: čia dažniausiai slypi nematomos klaidos
Vienas neteisingas skaičius, viena raidė gatvės pavadinime, ir kurjeris važiuoja ne ten. Blogiausia dalis ta, kad tu tai sužinai jau po fakto. Todėl prieš patvirtindamas užsakymą perskaityk adresą lėtai, kaip skaitytum svetimam žmogui telefonu.
Telefono numeris irgi svarbus. Ne „kad būtų“, o kad realiai atsilieptum. Jei žinai, kad būsi triukšme, įrašyk numerį, kuris tuo metu bus tavo rankoje.
4. Iš anksto numatyk, kaip kurjeris pateks iki durų
Yra namų, kur viskas paprasta. Yra namų, kur yra varteliai, kodai, užrakintos laiptinės, šuo kieme, liftas su kaprizais. Kurjeriui tai nėra nuotykis, jam tai laiko praradimas.
Trumpai tariant, prieš atvykimą verta susidėlioti smulkmenas: kaip jis įeis, kur sustos, ar reikės leistis žemyn. Jei gyvenate daugiabutyje, kartais protingiausia išeiti į lauką ir pasitikti. Skamba paprastai, bet tai dažnai sutaupo dešimt minučių ir kelias nesėkmingas skambinimo bangas.
5. Mažas kontrolinis sąrašas, kuris išgelbsti nuo chaoso
Čia yra tie dalykai, kuriuos daug kas „žino“, bet pamiršta būtent tada, kai reikia. Aš pats kartą pamiršau užklijuoti dėžės apačią… prisiminti buvo gėda, bet gerai įstrigo.
Prieš atvykimą padeda tokie konkretūs veiksmai:
- patikrinti, ar dėžė užklijuota per siūles ir kampus
- pasiruošti siuntos kodą arba lipduką, kad nereiktų ieškoti telefone
- laikyti telefoną įkrautą, su įjungtu garsu
- turėti vietą, kur kurjeris patogiai paims siuntą
- jei siunčiama daugiau dėžių, sunumeruoti jas sau, kad nesusimaišytų
Du sakiniai prieš punktus būna nuobodūs, bet realybėje jie sutaupo laiką. Punktai tiesiog uždaro temą.
6. Kodėl pasiruošimas svarbus visam procesui, ne vien paėmimui
Kai paėmimas įvyksta sklandžiai, visa kelionė dažniausiai būna ramesnė. Siunta išvažiuoja laiku, mažiau šansų, kad ji nukris į „rytoj paimsim“ krūvą. O kai siunta keliauja laiku, siuntinių pervežimas Lietuvoje tampa labiau prognozuojamas, su mažiau nemalonių netikėtumų.
Man patinka paprastas požiūris: kurjeris nėra tavo priešas. Jis yra žmogus, kuris daro darbą greitai. Jei tu jam padedi, jis tau padeda. Ir tada visa istorija baigiasi vienu ramiu momentu: durys užsidaro, siunta išvažiavo, o tu nebespoksai į telefoną kas penkias minutes.