Sausio 1 d. įsigaliojo viena reikšmingiausių mokesčių reformų per pastaruosius dešimtmečius. Pelno mokesčio standartinis tarifas augo nuo 16 iki 17 proc., naujai įsteigtoms įmonėms taikoma 0 proc. lengvata pirmaisiais dvejais mokestiniais laikotarpiais, o pajamų skaidrumo direktyva keičia visą darbo užmokesčio sistemų logiką. Verslo savininkams ir buhalteriams 2026-ieji tapo metais, kai esamos sistemos turi greitai prisitaikyti prie pakitusių taisyklių.
Pokyčiai liečia kiekvieną įmonę, neatsižvelgiant į jos dydį. Bet poveikis skirsis priklausomai nuo to, kaip pasiruošta techniškai.
Pelno mokesčio pokyčiai
Naujasis 17 proc. tarifas taikomas didžiosioms ir vidutinėms įmonėms. Mažoms — tokiomis laikomos įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 eurų — paliktas 7 proc. tarifas, neatsižvelgiant į darbuotojų skaičių. Naujai įsteigtoms įmonėms (su sąlyga, kad per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius veikla nesustabdoma, įmonė nereorganizuojama ir akcijos neperleidžiamos naujiems dalyviams) — 0 proc.
Įsigaliojo ir nauja momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo galimybė: tam tikrų grupių turtui (įrenginiai, IT įranga, transportas) leidžiama visą įsigijimo kainą priskirti sąnaudoms tą patį mokestinį laikotarpį. Tai naudinga investuojančiam verslui, bet reikalauja tikslaus sąnaudų klasifikavimo.
GPM ir progresinė skalė
GPM sistema 2026 m. tapo aiškiai progresinė. Pajamoms iki tam tikros ribos taikomas 20 proc. tarifas, virš jos — 32 proc., dar virš — iki 33 proc. Tačiau egzistuoja išimtys: investicinės sąskaitos lėšos, akcijų pardavimo pajamos (jeigu išlaikytos 5 metus), opcionų sandoriai (jeigu akcijos parduotos ne anksčiau kaip po 3 metų) ir kt. — apmokestinami sumažintu 15 proc. tarifu.
NPD 2026 m. – 747 eurų. Tai bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami atskaitymai dirbantiems žmonėms.
Šis sudėtingas tarifų rinkinys reiškia, kad rankinis darbo užmokesčio skaičiavimas tampa praktiškai neįmanomas. Klaidos kainos — dvigubas darbas atstatyti ir potencialios baudos VMI atveju.
Atlyginimų skaidrumo direktyva
Pagal Darbo kodekso 26, 139, 140 ir 141 straipsnių pakeitimus, įsigaliojusius pereinant į 2026 metus, kiekviena įmonė turi turėti dokumentuotą darbo užmokesčio sistemą. Tai reiškia objektyvius pareigybių vertinimo kriterijus, atlygio intervalus, kėlimo logiką ir kiekvieno sprendimo pagrindimą.
Mažoms įmonėms taikomi tie patys principai, skiriasi tik ataskaitų teikimo apimtis. Tačiau pareiga turėti aiškią atlygio nustatymo logiką galioja visiems darbdaviams.
Antroji pensijų pakopa — savanoriška
Nuo 2026 m. dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje yra savanoriškas. Sodra kasmet primins asmenims iki 40 metų apie galimybę prisijungti, tęsiantys kaupimą gali pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją padidinti arba laikinai stabdyti. Iki 2027 m. pabaigos visi norintys gali pasitraukti iš sistemos ir atgauti savo įmokas su investiciniu prieaugiu.
Darbo užmokesčio sistemoms tai reiškia papildomą sluoksnį individualių darbuotojo nuostatų, kurias reikia stebėti ir atnaujinti.
Ką tai reiškia praktiškai
Buhalteriai, dirbantys su pasenusiomis sistemomis arba skaičiuoklėmis, 2026 metais susiduria su trimis problemomis vienu metu: nauji pelno mokesčio skaičiavimai, dinamiška GPM skalė ir griežtesni darbo užmokesčio dokumentavimo reikalavimai. Kiekvienas iš jų atskirai įveikiamas. Visi trys vienu metu — jau ne.
Patikima apskaitos programa atnaujinama automatiškai pagal įstatymų pakeitimus, integruoja visus tris elementus į vieną darbo eigą ir leidžia generuoti reikalingas ataskaitas be papildomo rankinio darbo. Tai jau ne pasirinkimas patogumui, o praktinis būtinumas keičiantis reglamentavimo aplinkai.