Daugelis pastebėjimų, kuriuos kasdien matome veidrodyje, turi gilesnį biologinį paaiškinimą. Smulkios raukšlelės akių kampučiuose, šiek tiek praradusi tvirtumą oda, lėtesnis žaizdų gijimas – visa tai nėra atsitiktinumas, o natūralūs organizmo pokyčiai, prasidedantys jau trečiajame gyvenimo dešimtmetyje.
Baltymas, apie kurį kalbama vis dažniau
Mokslininkų duomenimis, maždaug 30 procentų viso žmogaus organizmo baltymų sudaro kolagenas. Šis struktūrinis baltymas veikia kaip savotiškas karkasas – palaiko odos elastingumą, sąnarių lankstumą, stiprina plaukus ir nagus. Tačiau po 25–30 metų jo gamyba organizme pradeda lėtėti maždaug 1–1,5 procento kasmet.
Šis procesas vyksta nematomas, tačiau jo padariniai tampa vis akivaizdesni: oda praranda drėgmę, atsiranda pirmosios mimikos raukšlės, sąnariai tampa jautresni fiziniam krūviui. Genetika, mityba, gyvenimo būdas – visa tai lemia, kaip greitai ir intensyviai šie pokyčiai pasireikš kiekvienam individualiai.
Kas skatina kolageno irimą
Dermatologai išskiria keletą pagrindinių veiksnių, spartinančių natūralų kolageno mažėjimą. Pirmiausia – ultravioletinė spinduliuotė. Tyrimai rodo, kad net 80 procentų matomų odos senėjimo požymių siejama būtent su saulės poveikiu, o ne su biologiniu amžiumi.
Kitas svarbus veiksnys – cukrus. Per didelis jo kiekis mityboje sukelia glikacijos procesą, kurio metu cukraus molekulės prisijungia prie kolageno skaidulų ir jas pažeidžia. Dėl to oda tampa standesnė, mažiau elastinga.
Rūkymas, chroninis stresas, miego stoka, netinkama mityba – visi šie faktoriai prisideda prie spartesnio kolageno irimo. Įdomu tai, kad net intensyvus sportas be tinkamo atsigavimo gali turėti neigiamos įtakos, nes organizmas tiesiog nespėja atsistatyti.
Ką siūlo šiuolaikinis mokslas
Pastaraisiais metais atliekama vis daugiau klinikinių tyrimų, nagrinėjančių kolageno papildų poveikį organizmui. 2019 metais žurnale „Nutrients” publikuota metaanalizė, apėmusi 11 tyrimų su daugiau nei 800 dalyvių, parodė, kad hidrolizuoto kolageno vartojimas teigiamai veikia odos elastingumą ir drėkinimą.
Hidrolizuotas kolagenas – tai kolagenas, kurio molekulės suskaidytos į mažesnius peptidus, todėl organizmas juos lengviau įsisavina. Būtent tokia forma dažniausiai naudojama maisto papilduose.
Svarbu suprasti, kad maisto papildai nėra stebuklinga priemonė. Jų poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių: dozavimo, reguliarumo, bendros mitybos, gyvenimo būdo. Specialistai pabrėžia, kad geriausių rezultatų galima tikėtis derinant papildus su subalansuota mityba ir sveiku gyvenimo būdu.
Mityba, palaikanti natūralią gamybą
Organizmas kolageno gamybai naudoja aminorūgštis, gaunamas iš baltymingo maisto. Svarbiausios iš jų – glicinas, prolinas ir hidroksiprolinas. Šių aminorūgščių gausu mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, želatinoje.
Tačiau vien aminorūgščių nepakanka. Kolageno sintezei būtinas vitaminas C – jo trūkumas tiesiogiai veikia organizmo gebėjimą gaminti šį baltymą. Citrusiniai vaisiai, paprikos, brokoliai, kivi – visa tai turėtų būti kasdienio raciono dalis.
Cinkas ir varis taip pat dalyvauja kolageno sintezės procesuose. Šių mikroelementų galima rasti riešutuose, sėklose, jūros gėrybėse, tamsiai žaliose daržovėse.
Keli praktiniai patarimai
Pirma, apsauga nuo saulės turėtų tapti kasdienybe, net debesuotomis dienomis. Antra, cukraus kiekio mažinimas mityboje duoda naudos ne tik figūrai, bet ir odai. Trečia, pakankamas vandens kiekis – būtina sąlyga normaliam odos drėkinimui iš vidaus.
Galiausiai – kantrybė. Bet kokie pokyčiai, susiję su oda ir organizmo atsigavimu, vyksta lėtai. Rezultatų galima tikėtis praėjus keliems mėnesiams nuoseklaus rūpinimosi savimi.
Mokslas apie odos senėjimą ir jo sulėtinimą nuolat vystosi. Tai, kas prieš dešimtmetį atrodė kaip kosmetikos industrijos rinkodaros triukas, šiandien turi vis daugiau mokslinių įrodymų. Svarbiausia – kritiškai vertinti informaciją ir priimti sprendimus, pagrįstus patikimais šaltiniais.