Kalibruota mediena labiausiai praverčia konstrukcijose, kuriose svarbūs tikslūs ir pasikartojantys ruošinių matmenys. Todėl ji dažnai naudojama karkasams, pertvaroms, stogo elementams, perdangoms ir kitoms konstrukcijoms, kur keli milimetrai gali turėti įtakos montavimo tikslumui.
Kalibravimas nėra medienos rūšis ar stiprumo klasė. Tai mechaninis apdirbimas, kurio metu ruošiniui suteikiamas tikslus skerspjūvis.
Kodėl keli milimetrai statybose gali būti svarbūs?
Įsivaizduokime karkasinę sieną, kurioje vienas statramstis storesnis už kitą. Sumontavus daug tokių elementų tampa sunkiau išgauti lygią sienos plokštumą. Vėliau prie karkaso montuojamos plokštės ir apdaila, todėl netikslumai gali persikelti į kitus darbų etapus.
Vienodi skerspjūviai šią problemą sumažina.
Dėl to kalibruota mediena praktiška sienų ir pertvarų karkasams, mediniams pogrindžiams bei kitoms konstrukcijoms, kuriose kartojasi daug vienodų elementų. MT Mediena pateikiamame šios produkcijos aprašyme nurodoma, kad ruošiniai džiovinami ir kalibruojami iki tikslių matmenų.
Stogas ir perdanga kelia dar vieną klausimą
Tikslių matmenų mediena patogi ir montuojant gegnes ar perdangos sijas, tačiau čia atsiranda svarbus papildomas reikalavimas – konstrukcinis stiprumas.
Vien užrašo „kalibruota“ tam nepakanka.
Jeigu elementas laiko apkrovą, jo mechaninės charakteristikos turi atitikti projektą. EN 338 konstrukcinę medieną skirsto į stiprumo klases, tarp kurių yra ir C24. Todėl kalibruota C24 mediena ir tiesiog kalibruota mediena nėra visiškai tas pats produktas.
Pirmasis apibūdinimas suteikia informacijos ir apie geometriją, ir apie stiprumo klasę. Antrasis pirmiausia pasako apie ruošinio apdirbimą bei matmenis.
Kur tikslūs ruošiniai ypač patogūs?
Praktikoje galima išskirti kelias sritis:
- karkasinių sienų statramsčius ir kitus elementus;
- vidinių pertvarų karkasus;
- stogo konstrukcijas, jei tenkinami stiprumo reikalavimai;
- perdangas ir medinius pogrindžius;
- apdailos ar kitus pagalbinius karkasus.
Tai nereiškia, kad kiekvienam iš šių darbų reikia vienodos medienos. Laikančiai sijai ir dekoratyviniam karkasui keliami skirtingi reikalavimai, net jei abu ruošiniai yra kalibruoti.
Kalibravimas ir džiovinimas gerai papildo vienas kitą
Mediena keičia matmenis kintant jos drėgniui. Jeigu labai drėgnas ruošinys pirmiausia tiksliai apdirbamas, o didžiąją dalį drėgmės praranda jau vėliau, jo geometrija gali pasikeisti.
Todėl konstrukcijoms aktualus ir kontroliuojamas džiovinimas. EN 14081-1 sausai rūšiuojamai konstrukcinei medienai nustato drėgnio kriterijus: rūšiavimo metu vidutinė vertė neturi viršyti 20 %, o individuali – 24 %.
Vis dėlto ir čia svarbu nesuplakti skirtingų terminų. Džiovinimas kontroliuoja drėgnį, kalibravimas – matmenis, o stipruminis rūšiavimas leidžia priskirti konstrukcinę klasę.
Būtent šių savybių derinys tampa svarbus karkasiniame name, stoge ar perdangoje. Tuo tarpu paprastesniam pagalbiniam karkasui gali būti svarbiausia tik tai, kad ruošiniai būtų sausi, tiesūs ir vienodo skerspjūvio. Todėl kalibruotą medieną geriausia rinktis ne kaip savaime „aukštesnės kokybės“ variantą, o tada, kai jos tikslumas suteikia realios naudos konkrečiam statybos darbui.