Lietuviška žiema kiekvienais metais vis kita: vienais metais balkonus nukloja plutas sniego, kitais saulė pasirodo dažniau, o temperatūra primena ankstyvą rudenį, todėl daugelis gyventojų svarsto, ar saulės elektrinė apskritai turi prasmę šalčiausiais mėnesiais.
Ši tema svarbi tiek vilniečiams, tiek klaipėdiečiams, tiek mažesnių miestų: Panevėžio, Mažeikių ar Alytaus gyventojams, nes visoje Lietuvoje žiemos gamyba labai panaši, tačiau vis tiek turi aiškias tendencijas.
Kaip žiema iš tiesų keičia saulės elektrinės darbą?
Žiema Lietuvoje pasirūpina trimis iššūkiais kiekvienai saulės elektrinei. Pirmiausia – trumpesnės dienos. Sausį šviesus paros laikas tesiekia maždaug 7 valandas, todėl saulės moduliai turi kur kas mažiau laiko pagaminti energiją. Antra – žemas saulės kampas, dėl kurio spinduliai pasiekia modulius ne optimaliu kampu. Trečia – debesuotumas, kuris sausį ir vasarį uždengia dangų iki 70–80 % dienų.
- Sniegas gali uždengti modulių paviršių ir sumažinti generavimą iki nulio, kol danga nenuslenka.
- Temperatūra žemiau nulio nėra žalinga, priešingai, moduliai veikia efektyviau, tačiau efektyvumo padidėjimo nepakanka kompensuoti šviesos trūkumui.
- Dažnas debesuotumas mažina tiesioginės saulės spinduliuotės dalį, o būtent ji lemia pagrindinę energijos gamybą.
Veesla.lt sumontuota saulės elektrinė
Kiek realiai saulės elektrinė pagamina sausį ir vasarį?
Lietuvoje reali 10 kW saulės elektrinės gamyba žiemą dažniausiai būna nuo 100 iki 300 kWh per du mėnesius. Tai nėra daug, bet svarbiausia – tai yra visiškai natūralu, atitinka mūsų klimatą ir leidžia visus metus stabiliai paskirstyti elektros poreikį.
Tokia gamyba skiriasi priklausomai nuo miesto: pajūryje dėl mažesnio sniego kiekio rezultatai būna šiek tiek geresni, o rytuose – kiek kuklesni.
Kad šie skaičiai būtų lengviau suprantami, verta žvilgtelėti į tipinį gamybos modelį. Lentelė nėra tik skaičių eilutė – ji padeda suvokti ritmą, kuriuo gyvena saulės elektrinė žiemą. Sausio gamyba parodo žemiausią metų tašką, o vasaris tampa pereinamuoju mėnesiu į pavasarinį šviesos sugrįžimą.
Apytikslė dviejų žiemos mėnesių gamyba 10 kW saulės elektrinei Lietuvoje:
| Mėnuo | Vidutinė generacija (kWh) | Ką tai reiškia praktikoje? |
|---|---|---|
| Sausis | ~50–120 kWh | Mažiausia metų generacija, didžiausias debesuotumas ir trumpiausios dienos |
| Vasaris | ~50–180 kWh | Dienos ilgėja, sniegas tirpsta, atsiranda daugiau tiesioginės spinduliuotės |
| Bendra dviejų mėn. suma | ~100–300 kWh | Tipinė žiemos gamyba, nuo kurios nereikia tikėtis stebuklų |
Svarbu suprasti, kad lentelė nėra pažadas, tai orientyras, kuris padeda įvertinti, ar jūsų elektrinė veikia normaliai. Jei sausį turite 0 kWh, tikėtina, kad moduliai buvo užnešti sniegu. Jei vasarį turite >200 kWh – jūsų vieta saulėta, arba moduliai itin gerai orientuoti.
Ar žiemos gamyba turi prasmę, jei skaičiai tokie maži?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad žiemos gamyba tokia nedidelė, jog praktiškai visiškai nesvarbi. Tačiau iš tiesų ji turi kelis esminius privalumus, kurie dažnai nepastebimi, kol žmonės nepradeda analizuoti metinių balansų. Žiema nėra tik „minusinis periodas“ – ji yra būtina metinės elektros gamybos dėlionės dalis.
Net kukli žiemos gamyba yra svarbi:
- Ji padeda sumažinti elektros pirkimą mėnesiais, kai tarifai gali būti aukštesni.
- Net nedidelė gamyba prisideda prie visos metų energijos balanso ir pagreitina atsipirkimą.
- Elektros gamyba žiemą leidžia palaikyti nuolatinį energijos savarankiškumą (net jei jis mažesnis nei vasarą).
- Elektrinė, veikdama be pertraukos visus metus, rodo, kad sistema techniškai funkcionuoja tinkamai.
Kodėl būtent žiema leidžia tiksliausiai įvertinti jūsų saulės elektrinės kokybę?
Maysun Solar rodo, jog žiemą ir rudens-sezono metu dėl saulės spindulių žemo kritimo kampo laikas, kai moduliams tenka mažai šviesos, šešėliai: ant stogo esančios kaminų rėžės, medžių šakos ar gretimų pastatų kampai – tampa reikšmingesni ir paveikia veikimą daug labiau nei vasarą. Kai šviesos mažai, kiekviena detalė – stogo kampas, modulių efektyvumas, inverterio modelis, šešėliai nuo kaminų ar medžių – išryškėja daug labiau nei vasarą.
Žiemą galima įvertinti realų sistemos elgesį:
- ar sniegas nuo modulių nuslenka natūraliai,
- ar moduliai orientuoti pakankamai tiksliai,
- ar inverteris dirba stabiliai ir be sutrikimų,
- ar moduliai neužtamsinti objektų, kurie vasarą šešėlio nesudarytų.
Tai geriausias metas pamatyti, ar jūsų saulės elektrinė įrengta profesionaliai, ar reikėtų optimizacijos.
Jei žiemos gamyba per mažesnį sniego kiekį Klaipėdoje yra ženkliai didesnė nei jūsų moduliai Šiauliuose, tai normalu, tačiau jeigu tos pačios vietovės moduliai dvigubai skiriasi – verta tikrinti sistemą.